Žalioji arbata sudėtyje esančių vitamino C ir katechinų dėka yra stiprus antioksidantas ir efektyvi priemonė kovojant su vėžiu. Vitaminas P padidina ir palaiko kraujagyslių elastingumą, stiprina jų sieneles. Ši arbata yra puiki aterosklerozės, širdies, galvos smegenų kraujagyslių ligų profilaktikos priemonė, taip pat ji mažina arterinį kraujo spaudimą.
Žalioji arbata pasižymi stipriu antibakteriniu, antivirusiniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Ji vartojama sergant disbakterioze, gripu, apsinuodijus maistu.
Arbatoje esantis jodas puikiai veikia endokrininę sistemą, būtent todėl ją rekomenduojama gerti žmonėms, kurių skydliaukė yra padidėjusi.
Kaip jau minėta anksčiau, žaliojoje arbatoje yra fluoro, stiprinančio dantis ir dantenas. Dėl šios priežasties ėduonies profilaktikai patariama skalauti dantis šviežiai užplikyta arbata.
Žaliąją arbatą rekomenduojama vartoti tiems, kurie daug dirba kompiuteriu. Manoma, kad ji apsaugo organizmą nuo kenksmingo spinduliavimo.
Gana dažnai žalioji arbata vartojama kaip liekninamoji priemonė, nes pagerina medžiagų apykaitos procesus ir pagreitina riebalų pasišalinimą iš organizmo.
Be to, arbata puikiai iš organizmo šalina sunkiųjų metalų druskas ir kitokius šlakus.
Šį gėrimą rekomenduojama vartoti be pieno ir cukraus, tačiau negalintiems apsieiti be saldumynų siūloma pagardinti jį nedideliu kiekiu medaus. Arbatą būtina gerti ką tik užplikytą, o tas pačias žoles plikyti ne daugiau kaip 2 kartus (plikomos antrą kartą jos praranda 50% vitaminų ir mikroelementų, o po trečiojo jų lieka vos 20%). Kasdien patariama išgerti po 2-4 stiklines žaliosios arbatos.
Kadangi žaliosios arbatos dėka oda ilgiau išlieka jauna ir graži, lėčiau sensta, tampa skaistesne, jos ekstraktas plačiai naudojamas gaminant kosmetiką: daugelį kremų, šveitiklių, losjonų, kaukių ir šampūnų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą